Ramiajame vandenyne aptikti du beveik nepaliesti pasauliai: ką slepia atokios salos

Atokioje Ramiojo vandenyno dalyje mokslininkai ištyrė du koralinius atolus, kuriuose išlikusios vienos mažiausiai žmogaus veiklos paveiktų regiono ekosistemų. Čia aptikta šimtai žuvų būrių, gausios ryklių populiacijos, jūrų paukščių kolonijos ir vėžlių perėjimo vietos.

Kalbama apie Bikaro ir Bokako atolus Maršalo Salose, kurie 2025 metais buvo įtraukti į pirmąjį šalies nacionalinį jūrų draustinį.

Bikaras yra nutolęs daugiau nei 100 kilometrų nuo artimiausio apgyvendinto atolo, o Bokakas – beveik 400 kilometrų. Būtent jų atokumas padėjo išsaugoti natūralią aplinką.

„Bikaras ir Bokakas yra lobiai ne tik Maršalo Saloms, bet ir visai planetai“, – sakė Havajų universiteto jūrų ekologas Alanas Friedlanderis, pabrėždamas vietos Utriko bendruomenės vaidmenį saugant šias teritorijas.

Ką mokslininkai atrado atokiuose atoluose

Per 2023 metų ekspediciją tyrėjai užfiksavo 266 rifinių žuvų taksonus, priklausančius 38 šeimoms. Didžiausia žuvų biomasė nustatyta prie Bokako atolo.

Ypač įspūdingas plėšrūnų skaičius. Išoriniuose rifų šlaituose rykliai sudarė 26,8 proc. žuvų biomasės prie Bikaro ir 33,9 proc. – prie Bokako. Palyginimui, daugelyje kitų vandenyno vietovių šių plėšrūnų populiacijos dėl žmogaus veiklos gerokai sumažėjo.

Iki 275 metrų gylyje mokslininkai užfiksavo dar 138 žuvų taksonus. Tarp jų buvo 14 grupių, kurios, tikėtina, anksčiau Maršalo Salose nebuvo registruotos. Papildomos giliavandenės kameros aptiko dar 79 grupes.

Sausumoje tyrėjai užfiksavo 17 jūrų paukščių rūšių, 71 vėžlių pėdsaką ir 132 lizdų duobes, daugiausia Bikaro atole.

Kodėl šis atradimas svarbus vandenynui

Mokslininkai mano, kad Bikaras ir Bokakas gali tapti savotišku etalonu tiriant ir atkuriant jūrų ekosistemas. Jie padeda suprasti, kaip atrodo koraliniai rifai, kai tiesioginis žmogaus poveikis jiems yra minimalus.

Tačiau net ir šie atokūs atolai neliko visiškai nepaliesti. Juose aptikta introdukuotų polinezinių žiurkių, o koraliniams rifams grėsmę kelia šylantis vanduo, koralų blukimas ir vandenyno rūgštėjimas.

Iškalbingas tapo palyginimas su kaimyniniu Bikini atolu, kuriame XX amžiaus viduryje JAV vykdė branduolinius bandymus.

Ekspedicijos dalyviai, aplankę šį atolą po apsilankymo Bokake, apibūdino didelius suardytų, negyvų rifų plotus ir palyginti nedidelį žuvų skaičių. Branduoliniai bandymai sunaikino tris salas ir paliko radioaktyviąją taršą, dėl kurios atolas iki šiol netinkamas nuolat gyventi.

Tyrėjų nuomone, Bikaro ir Bokako tyrimai padės įvertinti jūrų biologinės įvairovės nykimo mastą ir rasti veiksmingesnių būdų apsaugoti vandenyną.

Anksčiau pasakojome, kad pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje yra mažai žinoma Niujė sala, vadinama viena gražiausių atostogų vietų. Čia galima paplaukioti šalia kuprotųjų banginių, tyrinėti povandeninius urvus, išvysti tūkstančius žvaigždžių ir ilsėtis atokiau nuo perpildytų kurortų.

DAUGIAU STRAIPSNIŲ

        Parašykite komentarą

        El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *