Iš kur atsirado horoskopai? Tikra ar išgalvota?

Nors kai kurios horoskopų svetainės gali teigti, kad prognozės yra pagrįstos žvaigždžių „judėjimu“, svarbu suprasti, kad judančios yra ne žvaigždės, o pati Žemė. Tai, kad žvaigždės atrodo judančios naktį ir per metus, iš tiesų yra dėl Žemės sukimųsi aplink savo ašį ir jos orbitos aplink Saulę. Nors senovėje žmonės dar nesuprato šio proceso, jie dažnai mąstydavo apie tai, kas vyksta danguje.

Astrologija, kuri remiasi dangaus kūnų judėjimu ir siekia rasti ženklus bei prognozes, nėra mokslas, tačiau žmonės žvelgė į žvaigždes, kad suprastų ir planuotų savo gyvenimą. Pavyzdžiui, senovės egiptiečiai, sekdami Sirijaus (Šuns žvaigždės) kilimą liepos viduryje, žinojo, kad tai pranašauja Nilo potvynį. Keliautojai naudodavo žvaigždes kaip kompasą, o kai kurie žmonės tikėjo, kad dangus suteikia mistinę kryptį.

Bet kas pirmasis pažvelgė į dangų, siekdamas suprasti, kas vyksta žemėje ir kodėl žmonės elgiasi tam tikru būdu? Tai lieka neaišku, tačiau istorikai ir astronomai žino, kaip ši idėja tapo populiari.

„Mes tiksliai nežinome, kas pirmas pradėjo stebėti gamtos reiškinius ir spėlioti apie jų poveikį žmonėms“, – sako NASA kosmoso mokslo švietimo konsorciumo Piliečių mokslo direktorius Stenas Odenwaldas. „Kai kurios senovės kultūros, pavyzdžiui, urvų menas, rodo idėją, kad gyvūnai ir daiktai gali būti persmelkti tam tikra dvasios forma, kuri turi įtakos žmonėms. Jei tu nuraminsi tą dvasią, galėsi pasiekti sėkmę, pavyzdžiui, medžioklėje.“ Šis požiūris vėliau perėjo į būrimą, kai žmonės pradėjo studijuoti gamtos reiškinius, pavyzdžiui, arbatos lapelius.

Astrologijos formos atsirado įvairiose senovės kultūrose. Senovės Kinijoje imperatoriai stebėjo užtemimus ir Saulės dėmes kaip gerų ar blogų ženklų, nors tokie ženklai, atrodo, buvo taikomi tik valdovų gyvenimui. Babiloniečiai ir sumariečiai apie antrąjį tūkstantmetį prieš mūsų erą praktikuodavo įvairias būrimo technikas, pavyzdžiui, stebėjo gyvūnų kepenų ar vidurių dėmes. Jų tikėjimas, kad planetų ir žvaigždžių judėjimas atspindi dievų veiklą, tapo pagrindu astrologijos praktikai. Babiloniečių „Ammisaduqa Veneros lenta“, sekanti Veneros judėjimą, yra viena iš pirmųjų žinomų planetų stebėjimo priemonių. Egiptiečiai taip pat prisidėjo prie žvaigždynų ir žvaigždžių raštų supratimo, kurie rodė Saulės „judėjimą“ per metus.

Manoma, kad šios idėjos susijungė, kai Aleksandras Didysis užkariavo Egiptą apie 330 m. pr. Kr.

„Greičiausiai buvo daug mainų, kai graikai pradėjo gilintis į planetų judėjimo ir būrimo idėjas“, – teigia Odenwaldas. Kadangi graikai buvo itin susiję su matematika ir logika, jie sukūrė taisykles, kaip stebėti ir aiškinti planetų judėjimą.

NASA paaiškina, kaip šios idėjos vedė prie šiandien žinomų zodiako ženklų: įsivaizduokite tiesią liniją, einančią nuo Žemės per Saulę ir toliau į kosmosą, kur yra žvaigždės. Kai Žemė skrieja aplink Saulę, ši įsivaizduojama linija rodo skirtingas žvaigždes per metus. Žvaigždės, esančios šalia šios įsivaizduojamos linijos, priklauso zodiakui, o zodiako žvaigždynai yra paprasčiausiai tos žvaigždės, į kurias rodo ši linija per Žemės kelionę aplink Saulę.

Kokie yra 12 zodiako ženklų?

Zodiako ženklai, su kuriais šiandien dažnai susiduriame, atsirado senovės Graikijoje. Šie 12 ženklų atitinka tam tikras datų grupes, kurios susijusios su saulės judėjimu per dangaus žvaigždynus. Žmonės, susipažinę su astrologija, tikriausiai žino šiuos ženklus: Avinas (kovo 21–balandžio 19), Jautis (balandžio 20–gegužės 20), Dvyniai (gegužės 21–birželio 20), Vėžys (birželio 21–liepos 22), Liūtas (liepos 23–rugpjūčio 22), Mergelė (rugpjūčio 23–rugsėjo 22), Svarstyklės (rugsėjo 23–spalio 22), Skorpionas (spalio 23–lapkričio 21), Šaulys (lapkričio 22–gruodžio 21), Ožiaragis (gruodžio 22–sausio 19), Vandenis (sausio 20–vasario 18) ir Žuvys (vasario 19–kovo 20). Šie ženklais pavadinti žvaigždynais buvo susiję su metų laikais, nes žmonės pastebėjo, kad saulė judėjo per skirtingus žvaigždynus.

Babiloniečiai jau apie 1500 m. pr. Kr. padalijo zodiaką į 12 lygiai pasiskirstančių ženklų, kurie atitiko tokius žvaigždynus kaip Didieji Dvyniai, Liūtas ir Svarstyklės, ir šie ženklai vėliau buvo priimti graikų astrologijoje. Ptolemėjus, žymus astronomas ir astrologas, savo knygoje Tetrabiblos populiarino šiuos 12 ženklų, kurių matmenys buvo nustatyti kaip 30° kiekvienam.

„Idėja, kad zodiakas susideda iš 12 ženklų, kurių kiekvienas užima po 30° ir per kuriuos saulė pereina kasmet, buvo kodifikuota Ptolemėjaus“, – teigia Stenas Odenwaldas, NASA kosmoso mokslo švietimo konsultantas. Žodis „zodiakas“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „gyvūnų figūrą“, nes pirmieji zodiako ženklai buvo susiję su gyvūnais ir mitinėmis būtybėmis. Graikų laikais pavasario pradžia buvo pažymima, kai saulė pereidavo per Avino žvaigždyną, o tai tapo metų pradžia.

Vis dėlto, dėl Žemės ašies precesijos – proceso, kurio metu Žemė lėtai keičia savo sukimosi ašį – šiuolaikinės zodiako datos nebeatitinka tiksliai to, kur yra žvaigždynai. Tai reiškia, kad šiandienos zodiako ženklų datos, remiantis saulės judėjimu per dangaus sferą, iš esmės neatitinka žvaigždynų, kurie suteikė jiems pavadinimus. Pavyzdžiui, dėl šios precesijos vienas ženklas (Ophiuchus) dabar gali būti laikomas galimu 13-uoju zodiako ženklu.

„Anksčiau astrologai stebėjo, kur saulė yra, palyginti su žvaigždynais, ir tai beveik tiksliai atitiko Ptolemėjaus nustatytus zodiako ženklus“, – paaiškina Odenwaldas. „Dabar astrologai dirba su 12 pastovių ženklų, remdamiesi saulės ir planetų padėtimi, palyginti su šiais ženklais, o ne su žvaigždynais.“

Astrologija ir astronomija

Senovėje astrologija buvo laikoma neatsiejama nuo astronomijos, nes abi disciplinas nagrinėjo dangaus kūnų judėjimą. Pavyzdžiui, XVII amžiaus astronomas Johannesas Kepleris, tyrinėjęs planetų judėjimą, taip pat buvo laikomas astrologu. Tačiau XVII a. pabaigoje, su švietimo epochos pradžia, astronomija ir astrologija tapo vis labiau atskirtos.

Kai seras Isaacas Newtonas matematiškai aprašė planetų judėjimą ir įrodė, kad gravitacija kontroliuoja visą dangaus mechanizmą, astrologija buvo pripažinta ne moksliniu, o daugiau spekuliatyviu reiškiniu. Nepaisant to, astrologija išlieka populiari, nes ji siūlo atsakymus į klausimus, kuriuos sunku paaiškinti moksliškai, ir suteikia žmonėms vilties rasti prasmingas interpretacijas apie savo gyvenimą.

„Žmonės išaukština teigiamus dalykus ir pamiršta neigiamus“, – sako Odenwaldas. „Tai yra žmogaus prigimtis, ir dėl to žmonės dažnai kreipiasi į astrologiją, nes ji atitinka jų lūkesčius ir ieškoma teigiamų atsakymų.“