Jau nebe 24 valandos: ar tiesa, kad laikas eina greičiau?

Nuo 1980 metų laikas pagreitėjo. Ar tai tikrai tiesa? Ir jei taip, tai kodėl? Ir kas pirmas tai pastebėjo?

Laikui bėgant vyksta kažkas keisto. Mes praktiškai nieko nespėjame, žmonės atrodo dešimčia metų jaunesni, o terminai visada degti. Iš tikrųjų mūsų laiko suvokimas neatsiejamas nuo Žemės sukimosi greičio. Nors laikas egzistuoja ir nepriklausomai nuo mūsų – pavyzdžiui, mokslininkai tiksliai žino, kiek šviesmečių reikia, kad pasiektume kaimyninę Andromedos galaktiką, ir kiek metų mūsų stebimos žvaigždės. Tačiau šiuo metu vyksta kažkas tikrai įdomaus – ir apie tai mes jums papasakosime.

Ar tiesa, kad dabar laiko yra mažiau?

2022 metais mokslininkų grupė, vietoje poilsio prie jūros, atliko labai svarbų eksperimentą: matavo tikslų laiką pagal atominius laikrodžius. Šie laikrodžiai buvo sukurti 1960-aisiais ir rodo tiksliausią laiką, kokį tik žmonija turi. Dėka jų mokslininkai sužinojo, kad 2022 m. birželio 29 d. Žemės sukimasis aplink savo ašį buvo trumpesnis 1,59 sekundėmis nei anksčiau. Tai yra rekordinis sutrumpinimas, o ankstesnis rekordas buvo paskelbtas 2020 m. liepos 19 d. Kalbama, kad 2029 metais Žemės laikrodžiams teks prisitaikyti prie spartesnio Žemės judėjimo ir pašalinti vieną sekundę iš ciferblato. Jei jums atrodo, kad laikas bėga greičiau nei 2006-aisiais ar 1975-aisiais, jums neatrodo.

Be to, dinozaurų laikais paros trukmė buvo dar trumpesnė: jos trukdavo apie 23 valandas. Per visą laiką Žemė lėtai sustojo, tačiau dabar vėl pagreitėja. Bent jau 1820 metais mokslininkai nusprendė, kad planeta lėtėja, tačiau su atominių laikrodžių išradimu atsirado naujų duomenų. Tačiau XIX a. mokslas buvo kitame vystymosi etape – pavyzdžiui, chirurgai neplovė rankų, nes nežinojo, kad ant jų lieka bakterijų, ir nenorėjo atrodyti „moteriškai“.

Kiek iš tikrųjų sutrumpėjo paros?

Tačiau yra ir kitų teorijų. Pagal jas paros tapo trumpesnės ne vos sekundė, o šešiomis ar aštuniomis valandomis. Seniai, prieš maždaug milijardą metų, paros trukmė buvo 18 valandų. Kalbama, kad tokia paros trukmė nepastebimai grįžo – ir dabar jos trunka nuo 16 iki 18 valandų. Ir net maži vaikai, kuriems laikas tradiciškai turėtų tekėti lėtai, pastebi, kad jis pagreitėjo. Taigi, ar mus apgaudinėja net atominių laikrodžių?

Kas įrodo didelį laiko sumažėjimą per parą?

18 valandų trukmės paros iš tikrųjų gali būti tiesa. Tai liudija du faktai. Pirmiausia, vienuoliai ant Athoso kalno šimtmečius skaito tą patį maldų rinkinį, kurį reikia skaityti tiksliai parą. Pastaruoju metu jie pastebėjo, kad laiko maldų rinkinio skaitymui nebeužtenka. O viename Tibeto vienuolyne yra paprotys kasdien tuo pačiu metu uždegti žvakes, kurios turi degti tiksliai parą. Šimtmečius šios žvakės buvo gaminamos pagal tą patį receptą, tačiau dabar jos tiesiog nespėja sudegti.

Be to, laikinojų vienetų skaičius per parą priklauso ne tik nuo to, kaip greitai sukasi planeta, bet ir nuo jos orbitos dydžio. Saulė – palyginti jauna žvaigždė, todėl ji nuolat plečiasi, o Žemės orbita atitinkamai keičiasi. Viskas pagal Einšteiną: kuo arčiau planeta yra žvaigždės, tuo lėčiau ji sukasi aplink ją, tuo greičiau laikas teka šioje planetoje.

Nuo kada laikas pradėjo greitėti?

Dar 1820 metais mokslininkai pastebėjo laiko lėtėjimą. Tačiau maždaug 80-aisiais metais praėjusio amžiaus atominiai laikrodžiai pirmą kartą parodė šią tendenciją. O nuo 2016 metų mokslininkai pradėjo stebėti pakankamai stiprų Žemės sukimasis pagreitį aplink savo ašį, todėl pradėta kalbėti apie papildomos sekundės pašalinimą iš paros. Iki šiol jos tik buvo pridedamos. Iš tikrųjų tai, kad planetos sukimosi greitis nėra pastovus ir priklauso tiek nuo kosmoso, tiek nuo to, kas vyksta ant jos paviršiaus, yra įrodytas faktas. Žemės sukimąsi gali paveikti potvyniai, atoslūgiai ir ugnikalnių išsiveržimai.

Kokie dar netikėtumai su laiku mus laukia?

Atominiai laikrodžiai rodo, kad laikas dangoraižiuose teka greičiau. Foto © Wikipedia / Nacionalinis standartų ir technologijų institutas Atominiai laikrodžiai rodo, kad laikas dangoraižiuose teka greičiau. Foto © Wikipedia / Nacionalinis standartų ir technologijų institutas Atominiai laikrodžiai iš tikrųjų yra puikus įrankis tiksliai laikui matuoti konkrečioje planetoje – mūsų atveju Žemėje. Jie rodo mažiausius šio rodiklio svyravimus. Dar Einšteinas sakė, kad laikas yra santykinis ir visiškai priklauso nuo gravitacijos jėgos ir greičio. Kuo mažesnė gravitacija ir greitis, tuo greičiau teka laikas. Mokslininkai atrado tikrai sensacingus atradimus dėka atominių laikrodžių: paaiškėjo, kad paskutiniuose dangoraižių aukštuose gravitacija yra mažesnė nei pirmuose, todėl laikas ten pagreitėja.

Bet ne tik Einšteinas. Fizikoje buvo daug kitų „roko žvaigždžių“, be jo, pavyzdžiui, Richardas Feynmanas. Ir visi jie dirbo su kvantine teorija. Pagal šią mokslinę koncepciją, laikas – tai monolitas. Jis yra pastovus, jis niekada neprasidėjo ir niekada nesibaigs. Grubiai kalbant, laikas susideda iš begalinio kiekio visatų, kiekviena milisekundė sukuria savo naują begalinį visatų tinklą – ir taip bus visada ir su kiekviena. Be to, pagal pačias šiuolaikines teorijas paaiškėja, kad išorinio stebėtojo laiko tiesiog nėra. Kol neįskriesite į mūsų Visatą, laikas neprasidės.