Pastebėtas retas „Dumbo“ aštunkojis
Netoli Havajų salų mokslininkų teigimu buvo pastebėtas retas „Dumbo“ aštunkojis.
Pasak „USA Today” pranešimo, šis retas aštunkojis giliavandenių tyrinėjimų metu pastebėtas už kilometro po Ramiojo vandenyno paviršiumi, netoli neįvardyto povandeninio kalno, esančio „Papahānaumokuākea“ jūrų nacionaliniame paminkle.
Vandenyno tyrinėjimo fondo (Ocean Exploration Trust) ir Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kad giliavandenis Dumbo aštuonkojis plaukia netoli Havajų salų šiaurės vakarų.
Retieji Dumbo aštuonkojai yra giliausiai gyvenantys aštuonkojai, kurie paprastai gyvena iki 13 000 pėdų po vandenyno paviršiumi, rašo „National Geographic”.
Mokslininkai šiuos jūros gyvūnus vadina Dumbo dėl dviejų didelių pelekų ant jų mantijos, kurie atrodo kaip ausys, primenančios animacinį Disnėjaus dramblio personažą su didelėmis ausimis.
Didelės į pelekus panašios ausys yra patogios gyvūnui, kuris jomis gaudo maistą. Oceana.org duomenimis, 7,9-12 colių aštuonkojai minta sraigėmis, kirmėlėmis ir kitais gyviais, gyvenančiais netoli vandenyno dugno.
Skirtingai nei dauguma aštuonkojų, šis jūros padaras neturi rašalo maišelių, kurie paprastai naudojami kaip gynybinis mechanizmas. Gynybos trūkumas neturi įtakos galvakojui, nes jis retai susiduria su grobuonimis jūros gelmėse.
Pasak organizacijos „Ocean Exploration Trust”, mokslininkai “skubiai reikalingi siekiant patenkinti vietos valdymo ir mokslo poreikius, įskaitant geresnį giliavandenių gamtinių ir kultūrinių išteklių, biogeografinių rūšių paplitimo dėsningumų ir povandeninių kalnų geologinės istorijos supratimą”.
2020 m. jūrų biologas Alanas Džeimisonas (Alan Jamieson) Indijos vandenyno Javos įduboje pastebėjo Dumbo aštuonkojį daugiau kaip 4 mylių gylyje, teigdamas, kad aštuonkojai gali rasti tinkamų buveinių beveik bet kuriame jūros dugne.
Kad tai įvyktų, galvakojui „reikės išmanios biochemijos, kuri užtikrintų, kad jis išlaikytų tą sferą”, – sakė jis BBC. „Visi prisitaikymai, kurių reikia norint gyventi esant slėgiui, yra ląstelinio lygmens”.
