Kokioje temperatūroje katėms pasidaro šalta: veterinarai paaiškino, kada gyvūnams gresia hipotermija.

Veterinarijos tarnybos „Vets Now“ specialistai paaiškino, kokioje temperatūroje katėms tampa nekomfortiška, kaip pastebėti pirmuosius hipotermijos požymius ir kas padeda apsaugoti augintinį žiemą.

Katės turi natūralią apsaugą nuo šalčio – kailį, kuris padeda išsaugoti kūno šilumą. Tačiau jo nepakanka, kad gyvūnas galėtų saugiai ilgą laiką būti šaltyje.

Remiantis „Vets Now“ rekomendacijomis, dauguma kačių gerai jaučiasi esant 10–19 °C temperatūrai. Kai oro temperatūra nukrenta iki 7–9 °C, augintinis jau gali jausti diskomfortą. Tokiu oru jam reikalinga šilta vieta, kurioje galėtų pasislėpti.

Esant 0–6 °C temperatūrai, hipotermijos rizika didėja, ypač jei katė ilgai būna lauke. O žemesnė nei 0 °C temperatūra gali sukelti hipotermiją ir nušalimus.

Oro temperatūraKą tai reiškia katei
10–19 °CDaugumai kačių paprastai komfortiškos sąlygos
7–9 °CKatei gali būti šalta, todėl jai reikia šiltos slėptuvės
0–6 °CIlgai būnant lauke didėja hipotermijos rizika
0 °C ir žemiauDidėja hipotermijos ir nušalimų pavojus

Šie rodikliai yra orientaciniai. Viena katė gali jaustis gerai esant tokiai temperatūrai, kuriai kita jau reikės šiltos antklodės. Daug kas priklauso nuo gyvūno amžiaus, sveikatos, kailio tankumo ir oro sąlygų. Pavyzdžiui, stiprus vėjas ir šlapias kailis pagreitina kūno šilumos praradimą.

Kurios katės šalčio pakelia prasčiausiai

Kai kurie naminiai augintiniai sušąla greičiau nei kiti. Tokių gyvūnų šeimininkai turėtų ypač atidžiai stebėti temperatūrą namuose ir neleisti jiems ilgai vaikštinėti lauke per šalčius.

Šalčiui jautriausios:

– Kačiukai. Jų termoreguliacijos sistema dar tik vystosi, todėl mažiems gyvūnams sunkiau palaikyti normalią kūno temperatūrą.

– Senyvo amžiaus katės. Su amžiumi organizmui darosi sunkiau prisitaikyti prie temperatūros svyravimų. Be to, vyresni gyvūnai gali turėti sąnarių problemų ir lėtinių ligų.

– Beplaukės katės. Sfinksai ir kitų veislių katės, neturinčios tankaus kailio, greitai praranda šilumą ir joms reikia papildomos apsaugos.

– Trumpaplaukės katės. Jų kailis prasčiau apsaugo nuo šalčio nei tankus ilgaplaukių gyvūnų kailis.

– Sergančios ir liesos katės. Dėl nusilpusio organizmo joms sunkiau palaikyti normalią kūno temperatūrą.

Vis dėlto ilgas kailis nereiškia, kad katė yra visiškai atspari šalčiui. Jei gyvūnas ilgai būna lauke, ypač lyjant lietui, sningant ar pučiant stipriam vėjui, jis taip pat gali peršalti.

Kaip suprasti, kad katei šalta

Paprastai šeimininkai pastebi, kad augintinis ieško šiltesnės vietos, dažniau susisuka į kamuoliuką arba bando įsitaisyti šalia radiatoriaus. Taip katė gali reaguoti į nukritusią temperatūrą.

Yra ir kitų požymių, rodančių, kad gyvūnui šalta:

  • katė dreba;
  • miegodama pakiša letenas po kūnu ir stipriai susiriečia;
  • ieško vietos šalia šildytuvo arba po antklode;
  • tampa mažiau aktyvi, daugiau miega;
  • jos ausys ir letenos atrodo šaltos;
  • gyvūnas neįprastai miaukia arba elgiasi neramiai.

Jei katė ilgai šąla, įprastas diskomfortas gali peraugti į hipotermiją – pavojingą kūno temperatūros sumažėjimą. Tokiu atveju gyvūnas tampa labai vangus, gali prarasti koordinaciją, o jo kvėpavimas sulėtėja. Kartais dantenos pabąla arba pamėlynuoja.

Pastebėjus tokius simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Nereikėtų laukti, kol katės būklė pablogės.

Kuo pavojinga hipotermija katei

Ilgas buvimas šaltyje gali turėti rimtų pasekmių gyvūno sveikatai. Vienos pavojingiausių – hipotermija ir nušalimai.

Hipotermija pasireiškia tada, kai organizmas praranda daugiau šilumos, nei jos pagamina. Iš pradžių katė gali drebėti ir bandyti rasti šiltą vietą. Jei kūno temperatūra toliau krinta, gyvūnas silpsta, tampa vangus, sulėtėja jo kvėpavimas ir širdies plakimas. Nesuteikus veterinarinės pagalbos, tokia būklė gali kelti pavojų gyvybei.

Nušalimai dažniausiai pažeidžia ausis, letenas ir uodegą – tas kūno vietas, kurios ypač jautrios žemai temperatūrai. Oda gali išblykšti, įgauti pilkšvą arba melsvą atspalvį. Sušildžius gyvūną, kartais atsiranda patinimų, pūslių ir audinių pažeidimų.

Šaltis taip pat gali pabloginti lėtinėmis ligomis sergančių kačių savijautą. Pavyzdžiui, artritu sergantiems gyvūnams žiemą dažniau pasireiškia judesių sustingimas ir sąnarių skausmas. Todėl vyresnių ir sergančių kačių šeimininkai turėtų atidžiau stebėti jų būklę.

Kaip apsaugoti katę nuo šalčio žiemą

Paprasčiausias būdas apsaugoti naminį augintinį nuo hipotermijos – nepalikti jo ilgam lauke šaltu oru. Tačiau yra ir kitų dalykų, kuriais reikėtų pasirūpinti:

Įrenkite šiltą miegojimo vietą. Pastatykite guolį atokiau nuo lauko durų, langų ir skersvėjų. Jei namuose grindys šaltos, po guoliu padėkite papildomą paklotą arba antklodę.

Stebėkite temperatūrą namuose. Jei kambariuose vėsu, papildomai apšiltinkite vietą, kurioje ilsisi katė. Tačiau gyvūnas taip pat turi turėti galimybę pereiti į vėsesnę vietą, jei šalia šildytuvo jam pasidarytų per karšta.

Apribokite žiemos pasivaikščiojimus. Per stiprius šalčius geriau palikti katę namuose. Jei ji įpratusi vaikščioti lauke, neišleiskite jos be galimybės greitai grįžti į šiltas patalpas.

Išdžiovinkite kailį po pasivaikščiojimo. Jei katė sušlapo per lietų ar sniegą, atsargiai nusausinkite ją rankšluosčiu. Šlapias kailis prastai sulaiko šilumą, todėl gyvūnas gali greičiau sušalti.

Nepamirškite fizinio aktyvumo. Žiemą katės dažnai tampa mažiau aktyvios ir daugiau miega. Skirkite laiko žaidimams, kad augintinis pakankamai judėtų, ir stebėkite, ar nepradeda priaugti per daug svorio.

Jei katė daugiausia gyvena lauke, jai būtina sausa, nuo vėjo ir kritulių apsaugota slėptuvė. Tačiau per stiprius šalčius net ir tinkamai įrengtas namelis ne visada užtikrina pakankamą apsaugą. Jei yra galimybė, gyvūną geriau įleisti į patalpas.

Kodėl žiemą katėms gresia apsinuodijimas antifrizu

Šalčiai katėms kelia dar vieną pavojų, apie kurį šeimininkai kartais pamiršta, – antifrizą. Jis naudojamas automobiliuose, o ištekėjusio skysčio likučių gali likti ant žemės šalia automobilių ir garažuose.

Antifrizo sudėtyje yra etilenglikolio – medžiagos, kuri katėms yra labai nuodinga. Net nedidelis jo kiekis gali sukelti sunkų apsinuodijimą ir pažeisti inkstus.

Todėl neleiskite augintiniui laižyti įtartinų balų ar daiktų šalia automobilių. Jei įtariate, kad katė turėjo sąlytį su antifrizu, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos kliniką. Nelaukite, kol pasireikš simptomai, ir nebandykite gyvūno gydyti savarankiškai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar katėms žiemą šalta?

Taip, katės gali sušalti net ir turėdamos tankų kailį. Jis padeda išsaugoti šilumą, tačiau neapsaugo nuo ilgo buvimo stipriame šaltyje. Labiausiai šalčio bijo kačiukai, senyvo amžiaus, sergantys ir beplaukiai gyvūnai. Jei katė nuolat ieško šiltos vietos, dreba arba tampa mažiau aktyvi, reikėtų patikrinti, ar jai nešalta.

Kokioje temperatūroje katė gali sušalti?

Dauguma kačių diskomfortą gali pradėti jausti jau esant 7–9 °C temperatūrai. Kai termometro stulpelis nukrenta iki nulio ir žemiau, ilgas buvimas lauke tampa pavojingas dėl hipotermijos ir nušalimų rizikos. Vis dėlto vienos universalios temperatūros ribos nėra – daug kas priklauso nuo gyvūno amžiaus, sveikatos, kailio, vėjo ir oro drėgmės.

DAUGIAU STRAIPSNIŲ

        Parašykite komentarą

        El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *